Nutraukite ryšį su baimėmis ir abejonėmis savimi, žema saviverte, atsisveikinkite su įkyriomis mintimis, nepasitikėjimu savimi, stabdžiais, kurie trukdo judėti į priekį ir pradėkite siekti savo gyvenimo svajonių bei tikslų! Hipnoterapija padės jums pagerinti savo psichinę emocinę bei fizinę sveikatą, atsisakyti žalingų įpročių ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Jei nepasieksite norimo rezultato, suteikiame 100% pinigų grąžinimo garantiją.
Alergijos atsikrartyti padėsime taip pat lengvai, kaip ir kitų fobijų!
Stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris grupes:
- Fiziniai - aplinkos veiksniai: chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas, temperatūra, judėjimas.
- Socialiniai - neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai - mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas.
- Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens.
Pasekmės
Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Galimi tokie pokyčiai – miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pvz., skrandžio opa, infarktas ar pan.
lgai besitęsiantį stresą nugalėti yra sunku. Jei nebegalite matyti nei džiaugsmo, nei palengvėjimo – kreipkitės pagalbos. Galime Jums padėti susidoroti su stresu ir jį sukeliančiomis problemomis. Suteikite sau galimybę pasijusti lengviau.
Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Net ištverti dieną gali pasirodyti labai sunku.
Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jei mes jaučiame beviltiškumą bei sielvartą, kuris nesitraukia itin dažnai, tokiu atveju turėtumėme pradėti sunerimti dėl turimos depresijos.
Norint pasijausti geriau bei susidoroti su problemomis pirmiausiai reikia suprasti depresijos priežastį ir atpažinti skirtingus šios ligos simptomus.
Hipnoterapijos seanso metu padėsiu Jums rasti depresijos priežastį ir kitas, pasąmonėje esančias, negatyvias programas, kurias pakeisime pozityvia patirtimi.
10 pagrindinių depresijos simptomų
- Bejėgiškumo bei beviltiškumo jausmas. Nuolatinis galvojimas, kad gyvenimas niekada nebus geresnis ir niekas Jums negali padėti.
- Džiaugsmo nebeteikia jokia kasdieninė veikla. Jūsų nedomina veiklos, kurios seniau teikė džiaugsmą.
- Apetito bei kūno svorio pasikeitimai. Daugiau nei 5% viso kūno svorio sumažėjimas arba priaugimas per mėnesį.
- Miego sutrikimai. Nemiga, nubudimas labai anksti ryte arba noras miegoti ilgai.
- Pyktis arba dirglumas. Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Labai žemas tolerancijos lygis, tiesmukas charakteris – visi ir viskas Jus ima erzinti.
- Jėgų trūkumas. Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas. Kūnas atrodo apsunkęs, sunku atlikti net ir mažus darbus bei juos atliekant užtrunkate ilgiau.
- Negebėjimas gerbi savęs. Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas. Kritikuojate save net ir dėl menkiausios klaidos.
- Neatsargus elgesys. Į sitraukimas į žalingas veiklas, kurios padeda pabėgti nuo tikrovės, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, priklausomybė nuo lošimo, neatsargus vairavimas bei neatsargus pavojingų sporto šakų propagavimas.
- Sunku susikaupti. Itin sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus bei prisiminti informaciją.
- Skausmai. Be priežasties atsirandantys galvos, nugaros, raumenų ar skrandžio skausmai.
Nemiga skirstoma į pirminę, kai nėra akivaizdžios identifikuojamos priežasties, ir antrinę, su galima įvardinti priežastimi. Pirminė nemiga atsiranda dėl psichologinių priežasčių, antrinė – dėl aiškiai nustatomų priežasčių (pavyzdžiui, ligos).
Šie miego sutrikimai dienos metu Jums trukdys susikaupti, jausitės irzlus bei mieguistas, nepailsėjęs ir neatsigavęs po nakties miego - negalėjimas užmigti, dažnas prabudinėjimas, atsibudimas per anksti arba miegojimas budėjimo rėžimu, kai jaučiatės pavargęs (-usi) net ir išmiegojęs (-usi) ilgą laiko tarpą.
Jei bent tris kartus per savaitę jaučiate šiuos simptomus ir jei jie tęsiasi bent mėnesį laiko, Jums derėtu kreiptis į specialistą
- neorganinis (pirminis), kai aiški skausmo priežastis nėra žinoma, jo priežastys – įtampa, stresas, nuovargis, dehidratacija, alkis, karštis, drėgmė, hormonų pokyčiai.
- organinis (antrinis) – jį sukelia kitos ligos (kraujotakos sutrikimai, sinusitas, karščiavimas, insultas, infekcijos, navikai).
- jei skausmą sukelia trauma, ypatingai netekus sąmonės, vemiama;
- dažnai kartojantis rytiniam skausmui, atmetus sinusitą;
- pasireiškus sisteminiams simptomams (kalbos, regėjimo sutrikimams, galūnių nejautrai);
- kaklo sąstingis.
Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Tai dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės.
Išskiriamos keturios migrenos fazės: prodromas, aura, priepuolis ir postdromas. Joms būdingi tam tikri požymiai ir simptomai. Tačiau ne visiems pacientams pasireiškia visos keturios migrenos fazės.
Kada vertėtų kreiptis?
Jeigu migrenos simptomai ir požymiai pasireiškia reguliariai, patariama žymėtis priepuolius ir tai, kaip gydotės. Vertinant šią informaciją, atliekama migrenos diagnostika. Registruokitės nemokamai konsultacijai, čia Jums bus suteikta profesionali pagalba.
Kodėl pykstame? Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija. Tačiau vien skausmas negali sukelti pykčio, jis atsiranda kartu su pyktį iššaukiančia mintimi. Šios mintys susideda iš prielaidų, asmeninių vertinimų, situacijų interpretacijų, kurios verčia galvoti, kad kažkas nori mus sužeisti, įskaudinti, nes visuomet egzistuoja objektas, į kurį jis nutaikytas (net jei objektas esame patys).
Nekontroliuojamas pyktis, užsiliepsnojantis greitai ir nevaldomai, turi rimtas pasekmes:
- Emocinei sveikatai:
- Fizinei sveikatai:
Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą. Viduje laikomas pyktis sustiprina chronišką skausmą, o išreiškiamas pyktis skausmą sumažina.
- Karjerai:
Darbo aplinkoje konstruktyvi kritika ir diskusijos yra išties svarbūs. Tačiau tai stipriai skiriasi nuo pykčio priepuolių. Negebėjimas valdyti pykčio ir jo nukreipimas į bendradarbius, klientus ar vadovus daro neigiamą įtaką jūsų įvaizdžiui ir trukdo vystytis karjerai.
- Santykiams:
Pykčio priepuoliai labiausiai žeidžia artimiausius žmones ir gali negrįžtamai pakenkti bet kokiems santykiams. Negebėjimas valdyti pykčio protrūkių verčia draugus, mylimuosius, šeimos narius prarasti pasitikėjimą, jaustis nepatogiai ir vengti kontakto su jumis. Itin gilias žaizdas pyktis palieka vaikų sąmonėje.
Pykčio priepuolis
Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau. Tai yra lėtinis sutrikimas, galintis tęstis daugybę metų.
Prieš pykčio priepuolį gali būti juntama:
1. Drebėjimas
2. Krūtinės, širdies skausmai
3. Įsiūtis
4. Padidėjęs suirzimas
5. Padažnėjęs širdies plakimas
6. Padidėjusi energija
7. Prakaitavimas
8. Baimė prarasti kontrolę
9. Atitrūkimas nuo realybės
Pykčio priepuolio metu pasireiškia:
– Staigus įsiūtis
– Rėkimas
– Fizinė agresija
– Daiktų mėtymas ir daužymas
– Grasinimas ir įžeidinėjimas
– Nuosavybės niokojimas
Jei nevaldomas pyktis pasireiškia kartu su 3 ar daugiau išvardintų simptomų, yra didelė tikimybė, kad tai pykčio priepuolis.
Įvairūs kūno skausmai gali byloti ne apie fizinius sveikatos negalavimus, o apie užslėptas emocijas.
Dažnai girdima, kad visos ligos pirmiausia prasideda galvoje. Ir nors šią mintį būtų galima nuleisti juokais, visgi mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susijusios. Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ – siela, „somos“ – kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, galima sakyti, kad kūno ligą sukelia emocijos, kurios paprastai yra neįsisąmonintos.
Kaip suprasti, kad skausmas nėra fizinis?
Iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. Paprastai žmonių nusiskundimai būna panašūs į kokią nors somatinę ligą. Dažnai susiduriama su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Dusulio, kąsnio gerklėje jausmas gali imituoti kvėpavimo ligas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali imituoti šlapinimosi funkcijos sutrikimus. Būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą.
Dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai, kuriuos lengvai galima identifikuoti hipnoterapijos metu ir pašalinti visus su jais susijusius skausmus.
Panikos ataka – tai staigus baimės ir nerimo priepuolis, kylantis be priežasties ir iššaukiantys fizinius ir psichologinius simptomus. Panikos ataka sukelia visiškai nereikalingą, nerealiai didelį ir nepagrįstą baimės jausmą. Bet ką gali ištikti toks prepuolis, tačiau pasikartojančios panikos atakos – tai panikos ar nerimo sutrikimo ženklas, kurį reikia gydyti.
SIMPTOMAI
Panikos priepuolių simptomai, kurie yra labai panašūs į širdies smūgio ar astmos simptomus, gali būti lydimi ir baimės numirti. Panikos ataka ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia visi arba tik dalis anksčiau išvardintių simptomaų. Priepuoliai trunka 5 – 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę. Žmonės, panikos atakas patiriantys gana dažnai, išmoksta numatyti, kokios situacijos jas iššauks ir joms pasiruošia.
Hipnoterapijos seanso metu, pasąmonėje esančios negatyvios programos yra pakeičiamos taip, kad panikos atakos galiausiai dingsta visam laikui.
Viešojo kalbėjimo baimė yra priskiriama prie pačių didžiausių gyvenimo baimių. Pagalvojęs apie viešą kalbėjimą, dažnas pirmiausiai prisimena prakaituojančius delnus, dinginėjantį balsą ir kitus ne visai malonius potyrius. Yra prirašyta įvairiausių knygų, straipsnių, kuriuose dalinamasi patarimais, padėsiančiais įveikti auditorijos baimę, tačiau jie nėra labai veiksmingi. Tuo pačiu , tai viena lengviausiai įveikiamų baimės rūšių.
Kiekvieno žmogaus pasąmonėje yra durys į laisvą ir nevaržomą viešą minčių dėstymą, ir aš galiu Jums padėti tas duris atverti.
Simptomai:
– Nuolatinis verkimas, dažnai be priežasties
– Nuotaikų kaita
– Pasikartojantys panikos priepuoliai
– Išsekimas ir silpnumo jausmas
– Kaltės, bevertiškumo jausmas
– Greitas susierzinimas ir pyktis
– Sunkumai pajusti ryšį su kūdikiu, dingęs susidomėjimas juo
– Nevilties jausmas
– Nemiga arba nuolatinis noras miegoti
– Žymiai padidėjęs arba suprastėjęs apetitas
– Sunkumai justi malonumą net veiklose, kurias mėgstate
– Mintys apie mirtį
– Baimė, kad esate bloga mama
– Atsiskyrimas nuo aplinkinių ir šeimos narių
– Mintys apie savęs arba kitų žmonių žalojimą
Jei savo savijautoje pastebėjote pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių – kreipkitės į specialistą. Tokia būsena sukelia intensyvią motinos kančią, sutrikdo normalų šeimos gyvenimą.Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida.
Visos Jūsų fobijos yra lengvai įveikiamos.Patikėkite savimi ir leiskite sau mėgautis gyvenimu be baimės!
